Nuotekų tvarkymas

Atgal

1
Kai panaudojame vandenį, mes jį užteršiame. Jis būna purvinas, nemalonaus kvapo, pilnas visokių priemaišų ir teršalų: maisto atliekų, riebalų, valiklių ir skalbiklių, fekalijų, įvairių šiukšlių, smėlio, net nuodingų medžiagų. Užterštą vandenį vadiname nuotekomis. Nuotekos yra pavojingos aplinkai, todėl teršalus būtina išvalyti.
2
Namuose panaudotas ir užterštas vanduo nugarma į nutekų vamzdyną. Bendrovė „Šiaulių vandenys“ iš viso prižiūri 636,3 km nuotekų tinklų, jų skersmuo siekia nuo 50 iki 2000 mm.
3
Nešvarus vanduo savitakiu nuotakynu teka iki nuotekų siurblinių (mieste jų yra 66). Siurblinės pumpuoja nuotekas vamzdynu iki pagrindinės siurblinės, o ši 8 km ilgio slėgine linija saugiai jas transportuoja į modernią nuotekų valyklą. Šiaulių miesto nuotekų valykla yra atokiai už miesto – Jurgeliškių kaime, Šiaulių rajone.
4
Iš pradžių nešvarus vanduo apvalomas mechaniškai. Nuotekos teka pro smulkias grotas, kurios sulaiko stambias šiukšles (maisto likučius, asmens higienos priemones, popierių, lapus, įvairų pluoštą). Grotų tarpų dydis yra 3 mm, todėl viskas, kas stambiau nei 3 mm, yra sulaikoma ir nepatenka į tolimesnį nuotekų valymą. Ant grotų susiformavęs nuogriebų kilimas padeda surinkti riebalus ar tepalus. Surinktos atliekos yra nukreipiamos į konteinerį ir išvežamos į sąvartyną.
5
Grotose apvalytos nuotekos patenka į smėliagaudes. Jose pašalinamas smėlis, žvyras (sulaikomų dalelių dydis nuo 0,25 mm). Surinktos atliekos yra nukreipiamos į konteinerį ir išvežamos į sąvartyną. Mechaniškai valant nuotekas, svarbu sulaikyti stambiuosius nešmenis ir abrazyvines medžiagas, kad jos nepatektų į tolimesnį nuotekų valymo procesą ir nesutrikdytų įrenginių.
6
Tuomet nuotekos patenka į pirminius nusodintuvus. Sumažėjus nuotekų tėkmės greičiui, į baseino dugną nusėda skendinčios kietosios, organinės ir kitos neištirpusios dalelės. Iš nusėdusių teršalų susidaro pirminis dumblas. Didžiąją jo dalį sudaro organinės medžiagos. Dumblas požeminiais vamzdynais nukreipiamas į dumblo rezervuarą. Čia jis sumaišomas ir paduodamas į pūdytuvus apdoroti. Likusios plūduriuoti dalelės yra surenkamos putų surinktuvu ir nukreipiamos į riebalų siurblinę.
7
Toliau nuotekos nukreipiamos į veikliojo dumblo reaktorius (rezervuarus), kur vyksta biologinis nuotekų valymas veikliuoju dumblu. Veiklųjį dumblą sudaro mikroorganizmai. Jie skaido ir kaip maistą naudoja organinius nuotekų teršalus. Orapūtės pučia orą ir maišo vandenį, kad dumblas nenusėstų ir mikroorganizmai būtų aprūpinami deguonimi. Jei į nuotekas patektų dideli kiekiai nuodingų medžiagų, mikroorganizmai gali žūti ir teršalai liktų neišvalyti. Tektų mikroorganizmus naujai užauginti.
8
Po biologinio valymo nuotekos patenka į antrinius nusodintuvus. Šie įrenginiai atskiria išvalytą vandenį nuo susidariusio veikliojo dumblo. Išvalytas ir nuskaidrintas vanduo yra nukreipiamas į išleistuvą, o dumblas – į dumblo rezervuarą. Iš rezervuaro dalis dumblo keliauja į dumblo apdorojimą, kita dalis grąžinama į veikliojo dumblo reaktorius. Veiklusis dumblas – tai dribsnių pavidalo pilka, gelsvai rusva ar ruda mikroorganizmų (bakterijos, žiuželiniai, amebos, infuzorijos, verpetės, helmintai) masė, skaidanti teršalus.
9
Nuotekų valykloje išvalytas vanduo požeminiu kanalu išleidžiamas į atvirą vagą, o iš jos patenka į Kulpės upę. Po ilgos kelionės vanduo vėl švarus ir grąžinamas į aplinką – Kulpės, Mūšos ir Lielupės upėmis pasiekia Baltijos jūrą Latvijos pakrantėje. Per parą nuotekų valykloje išvaloma apie 20 tūkst. m³ nuotekų.

 

10
Teršalų šalinimo bei išleidžiamo išvalyto vandens kokybės stebėseną ir kontrolę vykdo UAB „Šiaulių vandenys“ Vandens tyrimų laboratorijos nuotekų tyrimų padalinys. Laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad miesto valymo įrenginiuose nuotekos yra išvalomos pagal Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir Helsinkio konvencijos aplinkosauginius reikalavimus, o pagal kai kuriuos rodiklius – ženkliai geriau.

 

Paskutinį kartą redaguota: 2021-04-13