Ekskursijos

UAB „Šiaulių vandenys“ priima ekskursijų grupes į Vandentvarkos muziejų, Birutės vandenvietę, nuotekų valyklą ir dumblo apdorojimo įrenginius.

Apsilankę įmonės objektuose, sužinosite apie geriamojo vandens gavybos, gerinimo ir tiekimo procesus, taip pat apie nuotekų surinkimo, valymo ir dumblo tvarkymo procesus. Išgirsite Šiaulių miesto vandentvarkos ūkio vystymosi istoriją, pamatysite įdomių ir reikšmingų muziejaus eksponatų.

Ekskursijos vyksta visus metus ir skirtos visiems, pageidaujantiems daugiau sužinoti apie Šiaulių vandentvarkos ūkio veiklą, darbo rezultatus, problemas ir planus, taip pat norintiems pabendrauti su įmonės specialistais.
 
DĖMESIO! Atsižvelgiant į susidariusią situaciją dėl COVID-19, šiuo metu ekskursijos UAB „Šiaulių vandenys“ objektuose neorganizuojamos ir neplanuojamos. Atsiprašome už nepatogumus.

Vandentvarkos muziejus
Kviečiame apsilankyti Vandentvarkos muziejuje, kuris yra įkurtas 1974 m. Šiaulių vandentiekio bokšte.

Vandentiekio bokštas pradėtas statyti 1939 m. pagal Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus P. Morkūno brėžinius ir kai kuriuos inžinieriaus A. Janulionio darbo brėžinius. Hitlerinės okupacijos metais vandentiekio bokšto statyba buvo nutraukta. Statybos darbai atnaujinti tik po karo, 1945 m. birželio pabaigoje. Bokšto statybos darbams vadovavo inžinierius Jonas Vencius.

Vandens bokšto statyba užtruko iki 1948 metų pabaigos. Tų pačių metų spalio 30 d. bokšto rezervuaras (talpa iki 1000 m3) buvo pripildytas požeminio vandens iš pirmosios tais pačiais metais pastatytos Šiaulių miesto Lepšių vandenvietės ir vanduo paleistas į miesto tinklą. 1948 m. spalio 30 d. laikoma oficiali miesto centralizuoto vandentiekio ir savarankiškos vandens tiekimo įmonės įkūrimo data.
 
Bokšto aukštis – 45,37 m, pastatas yra 4 aukštų su rūsiu. Statinys turi įdomių ir charakteringų architektūrinių detalių: dekoruotas arkiniu ornamentu, vertikaliais piliastrais, siaurus langus puošia trikampis sandrikas. Vandentiekio bokštas yra svarbi dominantė miesto centrinės dalies panoramoje.

Įamžinant vandentvarkos ūkio pasikeitimus, dirbančių žmonių pasiekimus, 1974 m. pirmame bokšto aukšte buvo įkurtas Vandentvarkos muziejus, kuriam 1983 m. suteiktas visuomeninio muziejaus vardas. II, III, IV aukštuose – tarnybinės patalpos. 1991 m. vandens tiekimas iš bokšto buvo nutrauktas, vandentiekio tinklai atjungti.

Unikalaus muziejus ekspozicija išdėstyta ratu (apie 100 m2) pagal apvalų bokšto perimetrą. Joje atsispindi įmonės istorija, miesto vandentiekio ir nuotakyno raidos etapai, ūkio plėtojimas ir modernizavimas, įmonės kolektyvo tradicijos. Įdomiausi eksponatai – XX a. pradžios nuotraukos, kurias galima laikyti muziejine retenybe. Ne mažiau įdomūs surinkti ir išsaugoti darbo įrankiai, prietaisai ir įrenginiai. Relikvijos pasakoja ne tik apie vandentiekio ir nuotakyno statybą, bet ir dalį Šiaulių miesto istorijos.

Vandentvarkos muziejuje pabuvojo svečiai iš įvairių pasaulio šalių, apie tai liudija Svečių knygos įrašai anglų, vokiečių, rusų, norvegų, švedų, suomių ir kitomis kalbomis.
 
Raudonų plytų kryžius vandentiekio bokšto sienoje
 
2020 m. remontuojant vandentiekio bokšto fasadą, sienoje rastas išmūrytas raudonų plytų kryžius, apie kurį ne kartą liudijo Šiaulių miesto garbės pilietis profesorius Vytenis Rimkus.
 
Ieškant šio unikalaus istorinio paminklo, buvo vadovaujamasi Vytenio Rimkaus eskiziniu bokšto piešiniu bei archyvine nuotrauka, kurioje ir buvo pažymėta menama išmūryto kryžiaus vieta. Pradėjus ardyti tinką nurodytoje vietoje, ties trečio aukšto lango stogeliu, maždaug 14 metrų aukštyje, buvo atidengta raudonų plytų pakyla. Ardant toliau, atvertas ir pats kryžiaus ženklas, vietomis apgadintas, patrupėjusiomis plytomis, aplipęs storu cemento sluoksniu.
 
Tvarkant šį paminklą, nuvalytas stačiakampio formos mūro plotas, o apgadintos plytos buvo pakeistos – kryžiaus formai atstatyti prireikė 13 analogiškų plytų.
 
Kryžiaus atsiradimo istorija
 
Amžininkų tvirtinimu, vandentiekio bokštas pradėtas statyti iš raudonų plytų. 1940 m. atėjus tarybinei valdžiai, įsigalėjus naujai politinei sistemai, bokšto statyba buvo tęsiama šviesiomis plytomis. Keisdami plytų spalvą, mūrininkai išmūrijo raudoną kryžių, atgręžtą į Vasario 16-osios gatvę, į Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą kaip tam tikrą pasipriešinimo prasidėjusiam puolimui prieš tikėjimą ženklą. Yra ir kita kryžiaus atsiradimo versija – taip buvo pagerbtas šioje statyboje žuvęs darbininkas. Per bokšto langelį bandyta kryžių aptaškyti kalkėmis. Taip pusiau paslėptas jis buvo du dešimtmečius, kol bokštą aptinkavo (apie 1963 m.). Kalbėta, kad trys mūrininkai už tokį drąsų poelgį buvo net represuoti.
 
Vandentiekio bokštas liudija dar vieną istorinį įvykį. Būtent ant šio bokšto 1989 m. vasario 16 d., po ilgų okupacijos dešimtmečių, pirmą kartą Šiauliuose vėl suplevėsavo trispalvė.

Dėl lankymo tartis iš anksto tel. (8 41) 59 22 57. Lankymas nemokamas.
Adresas: Vytauto g. 103, Šiauliai.
Dirba: pirmadienį–ketvirtadienį 8.00–17.00 val., penktadienį 8.00–15.45 val., pietų pertrauka 12.00–12.45 val.
Birutės vandenvietė
Kiekvienam iš mūsų svarbi geriamojo vandens kokybė, bet ar žinote kokį vandenį vartojate? Kuo skiriasi šulinio ir vandentiekio vanduo? Kokį vandenį sveika vartoti?

UAB „Šiaulių vandenys“ kviečia apsilankyti modernioje Birutės vandenvietėje, kuri miestui patiekia apie 60 proc. geriamojo vandens. Pažintinėje ekskursijoje sužinosite apie geriamojo vandens gavybos, gerinimo ir tiekimo procesus. Vandenvietės specialistai papasakos apie vandentiekio vandens kokybę Šiauliuose ir kodėl sveika vartoti vandentiekio vandenį.

Dėl lankymo tartis iš anksto tel. (8 41) 59 22 57. Lankymas nemokamas.
Dirba: pirmadienį–ketvirtadienį 8.00–17.00 val., penktadienį 8.00–15.45 val., pietų pertrauka 12.00–12.45 val.
Nuotekų valykla
Švarus vanduo – gyvybės žemėje pagrindas. Be jo nei augalai žaliuotų, nei žuvys plaukiotų, nei paukščiai skraidytų, nei žmogus gyventų. Ir tik nuo žmogaus priklauso, ar mūsų žemės vanduo bus švarus.

Vanduo mums reikalingas įvairiems poreikiams. Vandenį mes geriame, naudojame maistui gaminti, skalbiame vandenyje, juo prausiamės, vandeniu plauname gatves, automobilius, skiedžiame chemikalus. Vanduo būtinas gaminant dažus, plastmasę, tekstilę, popierių bei daugelyje kitų žmogaus gyvenimo sričių.

Buityje ir įmonių veikloje panaudotas vanduo, užterštas įvairiausiais teršalais, išleidžiamas į nuotekų tinklą. Užterštas vanduo vadinamas nuotekomis. Šiandieninių nuotekų sudėtyje yra įvairių skalbiklių, valiklių, kuriuose yra fosforo, paviršiaus aktyvių medžiagų, dezinfekavimo priemonių, baliklių, kuriuose yra chloro junginių, ir daug kitų aplinkai pavojingų cheminių medžiagų. Nuotekose gausu stambių neištirpusių teršalų (maisto likučių, asmens higienos priemonių, popieriaus, plastiko atliekų, įvairaus pluošto, smėlio, fekalijų, kt.), taip pat įvairių bakterijų, tarp jų ir patogeninių, itin pavojingų sveikatai. Labiausiai toksiškos yra nevalytos gamybinės nuotekos. Jose gausu sunkiai skaidomų organinių medžiagų, azoto, fosforo, sunkiųjų metalų ir kitų įvairių pavojingų medžiagų.
 
Nuotekos yra pavojingos aplinkai, todėl teršalus būtina išvalyti.

UAB „Šiaulių vandenys“ kviečia apsilankyti modernioje nuotekų valykloje ir sužinoti apie nuotekų surinkimo bei valymo procesus. Šioje pažintinėje ekskursijoje pamatysite, kaip įrenginiuose yra išvalomi skirtingi teršalai ir kaip nuotekos tampa švariu vandeniu. Nuotekų valyklos specialistai atskleis, kodėl Šiaulių miestas buvo vadinamas „karštuoju tašku“ ir kur nuteka išvalytas vanduo.  

Dėl lankymo tartis iš anksto tel. (8 41) 59 22 57. Lankymas nemokamas.
Adresas: Jurgeliškių k. 5, Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių rajonas.
Dirba: pirmadienį–ketvirtadienį 8.00–16.45 val., penktadienį 8.00–15.30 val., pietų pertrauka 12.00–12.30 val.
Dumblo apdorojimo įrenginiai
Valant nuotekas, susidaro nemažai nuosėdų – skystojo dumblo, kuriame yra ne tik daug naudingų augalams maisto medžiagų, bet ir ekologiniu požiūriu kenksmingų teršalų. Dėl pramonės įmonių išleidžiamos taršos Šiaulių nuotekų valykloje susidarančiame dumble randama sunkiųjų metalų. Užterštas dumblas netinkamas nei tręšti, nei miškininkystėje, nei rekultivuoti. Dumblas yra pūdomas, išgaunant biodujas, o jas deginant, gaminama „žalioji“ elektros ir šilumos energija. Išpūdytas ir išdžiovintas dumblas yra deginamas AB „Akmenės cementas“ gamykloje.

UAB „Šiaulių vandenys“ kviečia apsilankyti ir apžiūrėti modernius dumblo apdorojimo įrenginius. Šioje pažintinėje ekskursijoje sužinosite, kaip susidaro nuotekų dumblas, kaip jis yra pūdomas, džiovinamas ir kaip gaminama šilumos bei elektros energija. Nuotekų valyklos specialistai atskleis, kiek pagaminama energijos ir kam ji sunaudojama.    

Dėl lankymo tartis iš anksto tel. (8 41) 59 22 57. Lankymas nemokamas.
Adresas: Jurgeliškių k. 5, Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių rajonas.
Dirba: pirmadienį–ketvirtadienį 8.00–16.45 val., penktadienį 8.00–15.30 val., pietų pertrauka 12.00–12.30 val.
Paskutinį kartą redaguota: 2021-05-19